kekšterėti

kèkšterėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo Rm žr. kekštelėti: Duktė kèkšterėjo čierką ir sukūlė J. Kèkšterėjo ir sudužo Škn. Vos kekšterėjo, ir nuriedėjo obuolys Lnkv.